Įženkite į minilaboratoriją ir pažvelkite, kas vyksta Baltijos jūros gyvūnų organizmuose, išmokite nustatyti žuvies amžių pagal žvynus ir otolitus, sužinokite, kaip žymimos žuvys ir ką atskleidžia jų maršrutai. Tapkite mokslininkais, kurie stebi Baltijos jūros būklę, tyrinėja nuskendusių laivų ir po Antrojo pasaulinio karo nuskandintos cheminės ginkluotės poveikį, o stabtelėję gali grožėtis povandeniniu pasauliu.
Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkų dėmesys skiriamas naujai atsirandančios taršos (nano- ir mikrodydžio darinių, retųjų žemės elementų (RŽE), metalų mišinių, (mikro-) nanoplastikų, medikamentų, nuotekų ir kt.) sklaidos ir kaupimosi dėsningumų ir kenksmingo (toksinio) poveikio organizmams tyrimams. Metodologiniu požiūriu tyrimai apima įvairioms trofinėms ekosistemos grandims priklausančius gyvūnų ir augalų organizmus, jų reakcijų analizę skirtinguose biologinės organizacijos lygmenyse, taikant fiziologinius, biocheminius, genetinius ir elgseninius žymenis. Baltijos jūros tyrimai apima cheminės taršos poveikio vertinimą bioįvairovei, biologinę stebėseną, nuskandintos cheminės ginkluotės, naftos-dujų platformų ir nuskendusių laivų rizikos aplinkai vertinimą.
Kuo daugiau žinai, tuo geriau sekasi rūšiuoti ir tvarkyti savo atliekas. Dėl to gamta tampa švaresnė, o žiedinė ekonomika – efektyvesnė. Dalyvauk žaidimuose ir viktorinose, turtink savo žinias ir laimėk prizus, kurie primins, kiek daug dar galime nuveikti kasdien puoselėdami ir palaikydami tvarumą.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras diegia naujus tvarumo principus, kuria ekologišką ir efektyvią atliekų tvarkymo sistemą.
Žvejybiniai tinklai ir kalnai jūržolių yra tikras galvos skausmas aplinkosaugininkams. Mat nesurenkamos jūržolės skatina vandens žydėjimą – eutrofikaciją, dėl kurios jūroje gausėja negyvųjų zonų. O tinklų žalą suprantate patys. Supranta ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Dėl to jie sukūrė katalizatorių, kurį naudojant iš jūržolių ir žvejybinių tinklų atliekų sukuriami biodegalai. O kad degalų reikėtų mažiau, jie dar išrado technologiją, kuri laivams padeda lengviau skrosti vandenį. Visas inovacijas pamatykite gyvai – baseine, kuriame plaukioja laivų modeliai.
Revoliucija jūrų transporte. Lietuvos energetikos institutas gali žaismingų edukacijų forma pristatyti dvi mokslo sukurtas inovacijas, kurios prisideda prie tvarios energetikos galimybių plėtojimo Baltijos jūroje. Eksperimentinėje ekspozicijoje būtų supažindama su dviem inovatyviomis technologijomis: alternatyvių biodegalų gamyba iš jūržolių ir žvejybinių tinklų bei nauja technologija, kuria mažinamos jūrų transporto (laivų) energijos sąnaudos. Instituto mokslininkai yra sukūrę katalizatorių, kurį naudojant iš jūržolių ir žvejybinių tinklų atliekų sukuriami biodegalai. Nesurenkamos jūržolės sukelia žalingus eutrofikacijos procesus bei skatina deguonies išeikvojimą, todėl žūsta žuvys ir vandens fauna. Žvejybiniuose tinkluose įsipainioja vandens gyvūnai, todėl kasmet vidutiniškai žūsta apie 130 000 vandens organizmų. Surinktų jūržolių ir žvejybinių tinklų atliekų panaudojimas energijos bei energetinių produktų atgavimui prisideda ir prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Tuo tarpu kita inovacija – laivų trintį mažinanti technologija, kuri leistų mažinti CO₂ emisijas ir optimizuoti energijos vartojimą. Tai išmaniai pritaikyti laivų paviršiai, optimizuojantys laivo sąveiką su vandeniu. Tai reiškia mažesnę trintį, didesnį greitį ir tvaresnę ateitį be papildomų degalų sąnaudų. Ar žinojote, kad net 50% energijos yra sunaudojama hidrodinaminiam pasipriešinimui nugalėti? O jei pasakytume, kad turime sprendimą, kuris gali padidinti laivo judėjimo greitį nedidinant nei kuro sąnaudų, nei CO₂ emisijų. Inovacija, sujungusi skirtingas mokslo sritis, atveria naujas galimybes ne tik laivybai, bet ir visai energetikos pramonei. Ekspozicijai mokslininkai atsivežtų mini baseiną, kur burbuliuojančiame vandenyje plaukiotų laivai ir dalyviai galėtų išbandyti jų naudojimą bei susipažinti su inovatyviomis tvarios energetikos technologijomis.
Nuo įvairių antibiotikų iki diklofenako, paracetamolio ir ibuprofeno. Paviršiniame ir požeminiame vandenyje Lietuvoje mokslininkai nuolat aptinka įvairių farmacijos produktų. Ar žinote, kad vaistų likučiai į aplinką dažniausiai patenka kartu su nuotekomis, iš valymo įrenginių ir iš sąvartynų, į kuriuos patenka nepanaudoti medikamentai? Pasikalbėkime apie tai.
UAB Toksika specializuojasi į sprendimus pavojingų atliekų surinkimui, rūšiavimui ir utilizavimui – saugiai ir atsakingai.
Gali būti taip – žiūrite į atliekas ir matote mitus. Taip, būtent mitus, kurie visuomenei vis dar trukdo teisingai rūšiuoti pakuočių atliekas. Gerai, kad „Žaliojo taško“ edukacijų palapinėje šie mitai išsisklaido – juos įveikia žinios ir azartas, nes čia vyksta smagūs turnyrai ir žaidimai.
„Žaliasis taškas“ koordinuoja pakuočių atliekų tvarkymą, skatina perdirbimą ir rūšiavimą visoje Lietuvoje.
Anksčiau būdavo paprasčiau. Atėjai prie šulinio, pasisėmei vandens, atsigėrei ir keliauji dirbti dienos darbų sau sveikas. Šiandien švaraus geriamojo vandens kelias yra kitoks. Koks? Ateikite į „Klaipėdos vanduo“ erdvę ir išbandykite interaktyvią virtualią patirtį, kad sužinotumėte.
„Klaipėdos vanduo" užtikrina švarų geriamąjį vandenį ir saugų nuotekų valymą – svarbus aplinkos ir visuomenės sveikatos garantas.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – tai Klaipėdos regiono inovacinės aplinkos skatinimo centras, siekiantis glaudaus ir kryptingo mokslo bei verslo bendradarbiavimo, didesnio ekonominio konkurencingumo, kuriantis palankias sąlygas startuolių ekosistemai. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas teikia specializuotas paslaugas „žaliųjų” ir „mėlynųjų” (jūrinių) technologijų srityse, kurias esame išskyrę kaip prioritetines.
Klaipėdos universitetas – bendruomenė, į kurią susibūrė įvairių sričių ekspertai. Bendraudami jie sukuria daugybę įdomių projektų, kurie leidžia į Baltijos jūrą pažvelgti naujai ir kitaip negu įprasta. Tad išgirskite mokslininkų pasakojimus ir tapkite jaunaisiais tyrėjais jūrinėje laboratorijoje.
Klaipėdos universitetas prisistato aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijos, siūlančios studijas ir tyrimų galimybes aplinkotyros srityje.
Nesate girdėję apie Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokyklas? Dabar išgirsite. Šiemet jos rengia savanorystės projektus ir įspūdingas edukacijas, atveriančias Kuršių nerijos gamtos ir kultūros lobyną, kurį saugoti turime kiekvienas. Kaip? Ogi suprasdami gamtoje vykstančius procesus ir taikydami atsakingo bei tvaraus elgesio gamtoje taisykles.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rūpinasi saugomų teritorijų apsauga, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimu bei ekosistemų atkūrimu unikaliame Kuršių nerijos kraštovaizdyje.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras vykdo gamtos mokslų srities tyrimus, susijusius su biologine įvairove ir ištekliais, aplinkos būkle bei jos išsaugojimu, genetine įvairove ir kitais svarbiais klausimais. Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkai didelį dėmesį skiria vienai ryškiausių vandens ekosistemų problemų – eutrofikacijai ir vandens žydėjimams; ieško būdų kaip tvariai panaudoti perteklinę dumblių ir melsvabakterių biomasę, kuriant vertingus bioproduktus, kurie gali prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo ir inovatyvių sprendimų diegimo.Pasirodo, dumbliai gali būti liūdni, linksmi, judrūs ir tingūs – visokie. Tuo įsitikinsite pabendravę su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atstovais. Vaikai galės dėlioti „linksmųjų dumblių“ dėliones, o suaugusieji – dumblius ir melsvabakteres patyrinėti mikroskopu ir sužinoti apie bioproduktus.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras vykdo gamtos mokslų srities tyrimus, susijusius su biologine įvairove ir ištekliais, aplinkos būkle bei jos išsaugojimu, genetine įvairove ir kitais svarbiais klausimais. Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkai didelį dėmesį skiria vienai ryškiausių vandens ekosistemų problemų – eutrofikacijai ir vandens žydėjimams; ieško būdų kaip tvariai panaudoti perteklinę dumblių ir melsvabakterių biomasę, kuriant vertingus bioproduktus, kurie gali prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo ir inovatyvių sprendimų diegimo.
Išmatuokite aplinkos taršą. Nežinote, kaip? Padės Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto specialistai. Susipažinsite su taršos matuokliais, o su inovatyvia programėle „CheckED“ galėsite išsiaiškinti, kaip gyvenamoji aplinka veikia jūsų endokrininę sistemą. Be to, lauks dar daug kitokių edukacinių žaidimų ir užsiėmimų.
Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) – viena lyderiaujančių aplinkosaugos tyrimų ir švietimo institucijų Lietuvoje, veikianti daugiau nei 30 metų. Institutas kuria tvarius sprendimus atliekų tvarkymo, taršos mažinimo ir išteklių efektyvumo srityse, rengia aplinkos inžinerijos specialistus ir aktyviai bendradarbiauja su pramone bei tarptautiniais partneriais. Vizija – tapti tarptautiniu mastu pripažinta institucija, kurianti ateities technologijas tvariai ekonomikai.
Ne veltui sakoma, kas vienam šiukšlė, kitam yra lobis. Tuo įsitikinsite įsitraukę į socialinės veiklos programą „Antrinių žaliavų panaudojimas“. Išvysite gausybę užimtumo veiklų metu sukurtų dirbinių iš antrinių žaliavų. Įsitikinsite, kad iš pirmo žvilgsnio nebereikalingi daiktai gali atgimti naujam gyvenimui – tapti naudingi, gražūs ir prasmingi. Ateikite čia pasisemti įkvėpimo ir kūrybiškumo – vyks praktinės dirbtuvės.
Socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“ yra įstaiga, teikianti pagalbą žmonėms su negalia. Šis centras skirtas tiems, kurie dėl savo intelektinių ar emocinių sunkumų negali savarankiškai tvarkytis kasdieniniame gyvenime. Kuriame bendruomenę, kurioje visi jaustųsi lygiateisiais. Rūpinamės, kad žmonės su negalia būtų visuomenės dalimi, neatsiejami ir vertinami. Užtikriname kokybiškas, saugumą ir pasitikėjimą teikiančias paslaugas.
„Basomis miške“ spindi meilę gamtai. Iš meilės gimsta tvarios edukacijos vaikams, šeimoms, įmonėms ir bendruomenėms. Pajuskite tai, regis, paprastoje popieriaus gamybos edukacijoje. Dažniausiai paprasti dalykai sukuria nepaprastas patirtis ir įspūdžius, kurie keičia gyvenimą ir požiūrį į aplinką.
Kūrybos namai Basomis miške įkvėpti meilės gamtai kuria tvarias edukacijas vaikams, įmonės renginiams, festivaliams. Šių edukacijų tikslas išplėsti žmonių sąmoningumą mažinant pirkimo vartotojiškumą, bet kuriant prikeliant antram gyvenimui tai kas nebereikalinga.
Lietuvos jūrų muziejus visada nustebina. Šįkart – siūlo nerti į distopinę Baltijos jūros ateitį. Sukaupkite ryžtą, nes teks susipažinti su ruoniu padangarus ir menke celofanus. Virtualus pasivaikščiojimas po išskirtinę Lietuvos vietą Smiltynėje, kur Klaipėdos uosto pietinis molas pasitinka Baltijos jūros bangas, kur Kuršių marių vanduo susilieja su UNESCO saugomu Kuršių Nerijos gamtovaizdžiu, sukels ne vieną klausimą apie mūsų ateitį. Atsakymus turėsite rasti festivalyje ir savo širdyje.
Klaipėdos Varpo gimnazijoje veikia Ekologijos ir gamtosaugos būrelis, kuriame mokiniai siūlo ir įgyvendina savo tvarumo iniciatyvas, įtraukia bendruomenės narius. Įsitraukite ir jūs! Užsukite į žiedinės ekonomikos stotelę, kurioje vyks daiktų mainytuvės bei drobinių maišelių atnaujinimo dirbtuvės.
Mokykloje veikia Ekologijos ir gamtosaugos būrelis, kuriame mokiniai siūlo ir įgyvendina savo tvarumo iniciatyvas, įtraukia bendruomenės narius. Mokykla yra akredituota ES Mėlynųjų mokyklų tinklo („European Blue Schools Network“) narė.