Švyturiai – daugiau nei navigacijos ženklai. Tai jūros istorijos liudininkai, šimtmečius rodę kelią laivams ir žmonėms, saugoję nuo pavojų ir tapę neatsiejamu pajūrio simboliu.

Neringos muziejams minint Pasaulinę švyturių dieną, dalijamės Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje saugomais Klaipėdos krašto ir pasaulio švyturių vaizdais bei kviečiame trumpai pažvelgti į jų istoriją.

Švyturiai rašytiniuose šaltiniuose minimi jau nuo mūsų eros pradžios. Nors seniausiųjų statinių neišliko, jų atvaizdai aptinkami ant senovinių monetų. Mokslas, tiriantis švyturius, vadinamas farologija – šis pavadinimas kilęs nuo Faro salos, kurioje stovėjo vienas garsiausių III a. pr. Kr. pasaulio švyturių.

Per šimtmečius švyturiai nuėjo ilgą technologinį kelią. XII a. jų prižiūrėtojai šviesai kurti degindavo šiaudus ir degutą. XVIII a. pradėti naudoti stikliniai žibintai su žvakėmis, nors daugelyje švyturių ir toliau buvo kūrenami šiaudai, malkos bei anglys. 1784 m. išrasta aliejinė dagtinė lempa, o vėliau pradėtas naudoti žibalas.

1803 m. pastatytas pirmasis švyturys, kuriame šviesa buvo išgaunama elektros srove įkaitinus platinos vielą. Dar vienas svarbus žingsnis žengtas 1820 m., išradus Frenelio optinių lęšių sistemą, leidusią gerokai sustiprinti šviesos signalą. 1995 m., atsiradus naujoms šviesos technologijoms, pradėti naudoti energiją taupantys šviesos diodai. Jie leido atsisakyti optinių lęšių, o šviesos šaltinių naudojimo trukmė pailgėjo iki dešimties metų. XXI a. atsirado automatiniai švyturiai, o šiandien daugumoje jų naudojami LED žibintai.

Daugiau apie Klaipėdos krašto švyturių istoriją kviečiame sužinoti virtualioje parodoje: 
https://www.youtube.com/watch?v=Cwn0PaJUUZk

Pasaulinė švyturių diena (kitur – savaitgalis) minima trečiąjį rugpjūčio savaitgalį. Šia proga visame pasaulyje organizuojami švyturių lankymai, edukacijos ir renginiai, primenantys šių išskirtinių statinių reikšmę jūrinei kultūrai bei jų išsaugojimo svarbą.

Klaipėdos švyturys pastatytas 1952 m. Statinio aukštis – 42,2 metro. Žibinto šviesa nuo kranto dienos metu matoma 16 kilometrų atstumu, naktį – 18 kilometrų. Švyturio bokštas nudažytas juoda ir balta spalvomis.

Klaipėdos švyturys, 1970 m. Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka (KJM 278)

Ventės rago 11 metrų švyturys pastatytas 1863 m. Jis svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. 1929 m. Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras, čia pradėti žieduoti paukščiai.

Ventės rago švyturys, 1950 m. (KJM pm 6584) 

1884 m. gruodžio mėnesį pradėjo veikti šiaurinio Klaipėdos molo gale pastatytas Baltasis švyturys, kuris 1945 m. pradžioje besitraukiančių vokiečių buvo susprogdintas. Švyturys stovėjo ant tašytų akmenų pagrindo. Baltuoju vadintas dėl baltai dažyto švyturio fasado. 

Klaipėdos baltasis švyturys, ~XX a. 3 deš. Roberto Šmito knygyno (leidyklos) nuotrauka (LJM 13812/122).